Geriausia pastato šilumos izoliacija šiandien

Kokia turėtų būti geriausia pastato šilumos izoliacija šiandien?

   Šilumos izoliacijos medžiagos, naudojamos šiuolaikinių pastatų statybose, padeda išvengti šilumos praradimų, sumažinti išlaidas šildymui bei oro kondicionavimui. Tai, savo ruožtu, gali pagerinti pastato tvarumo – energijos sunaudojimo ir anglies dvideginio išskyrimo į aplinką – charakteristikas. Dalis šių medžiagų taip pat turi ir garsą izoliuojančių savybių.

Vertinama daugelis techninių charakteristikų

   Bet kuri gi geriausia? Daugybė įvairių šilumą izoliuojančių medžiagų gamintojų nedarniu choru giria kiekvienas savo produkciją, ir iš dalies jie yra teisūs – kiekviena medžiaga turi ir savų privalumų, ir savų trūkumų.

   Daugelis specialistų paklausti nurodo esminį rodiklį, pagal kurį reikėtų rinktis šilumos izoliaciją. Ji turėtų gerai atlikti savo paskirtį – izoliuoti šilumą. Tai reiškia, kad jos šilumos laidumo koeficientas λ turėtų būti kuo mažesnis: šis dydis nurodo, kaip greitai šiluma prasiskverbia per šiltinamąjį sluoksnį. Jau menka naujiena šiltinamosios medžiagos, kurių λ lygi 0,022–0,043 W/m·K. O neseniai sukurta medžiaga iš silikos aerogelio – didelio tankio gijų, supresuotų į kilimėlį, kurio deklaruojamas šilumos laidumas – net 0,019 W/m·K!

   Be šilumos laidumo, specialistai išskiria dar kelias lemiamas kiekvienos šilumą izoliuojančios medžiagos charakteristikas. Tai ekologiškumas (ji neturi išskirti į aplinką kenksmingų medžiagų), atsparumas drėgmei (neturi jos įgerti, na bent jau dideliais kiekiais), nelaidumas garams, atsparumas grybeliams bei pelėsiams, montavimo paprastumas ir ilgaamžiškumas.

   Kad neapsiriktumėte su pastato šiltinimu, pasidomėkite išvardytomis rinkos siūlomų medžiagų charakteristikomis. Svarbu taip pat, kad šiltinimo sluoksnis išlaikytų šiek tiek plastiškumo (siekiant išvengti įtrūkimų ir kitų defektų), be to, jo cheminis atsparumas bei atsparumas ugniai. Na ir, žinoma, po visų šių vertingų charakteristikų taip pat galėtų būti įvertinama ir jo kaina.

Ekstruzinis putplastis (XPS) laikomas vienu populiariausių

    Visame pasaulyje žinomas, bet izoliacinėmis savybėmis jau šiek tiek nusileidžiantis modernesnėms medžiagoms polistireninis putplastis (EPS) vis labiau užleidžia pozicijas ekstruziniam. Naudojant unikalias technologijas, tapo įmanoma gaminti medžiagą su uždaromis ląstelėmis. Tarp pagrindinių naujos medžiagos savybių ekspertai iškart pažymėjo žemą šilumos laidumą, didelį stiprį gniuždant, be to – minimalų vandens sugėrimą.

   Naudojant šią medžiagą tapo įmanoma sumažinti sienų storį, išlaikant ar net padidinant bendrą konstrukcijos šiluminę varžą. Tarkim, naudojant šilumą izoliuojančias plokštes, pagamintas iš ekstruzinio putplasčio, šilumos nuostoliai gali sumažėti 70–80 %. Jomis dažniausiai šiltinami iš išorės pastatų fasadai – tokio namo sienos visada lieka sausos, ant jų neatsiranda pelėsis ir puvinys, todėl pastatas ilgą laiką išsaugo savo komfortišką ir ekologišką mikroklimatą. Ekstruzinio putplasčio plytų kraštai turi laiptelį, kuris leidžia tvirtai sujungti plokštes, minimizuojant siūlės storį. Kartais – tais atvejais, kai šiltinamas pastatas pripažintas architektūrine ar istorine vertybe ir jo fasado negalima keisti, arba išoriniai šiltinimo darbai tiesiog neįmanomi – šiltinimo sluoksnį tenka tvirtinti iš sienų vidaus.

   Bendrovė TECHNONICOL ekstruzinio putplasčio mėgėjams siūlo savo aukščiausios kokybės produktą – XPS ТЕCHNONICOL CARBON, pasižymintį daugeliu svarbių savybių, tokių kaip žemas šilumos laidumas, atsparumas šalčiui bei ilgaamžiškumas. Dėl savo vidinės struktūros jis pasižymi dideliu atsparumu deformacijai, neabsorbuoja vandens, nesitraukia ir neišbrinksta, nepūva ir yra chemiškai atsparus. Dėl pagerintų fizinių ir cheminių savybių TECHNONICOL CARBON pasižymi puikia šilumos varža. Būdamas atspariu gniuždymui, jis sukuria lygų ir kietą pagrindą, o tai žymiai pailgina visos termoizoliacinės sistemos eksploatavimo laiką. Dėl vidinės struktūros pagerėja medžiagos šilumos izoliacinės savybės, padidėja atsparumas deformacijai ir užtikrinamas ypač mažas vandens įmirkis.

Įgauna populiarumą ir poliizocianurato putos (PIR)

    Poliuretano PIR plokštės sudarytos iš standžių visiškai uždarų porų, kurių struktūroje yra daugiau kaip 95 %. Šios plokštės nesugeria vandens bei išlaiko nepakitusias savybes viso eksploatacijos laikotarpio metu. Kiekvienas uždaras oro pripildytas burbuliukas veikia kaip mažytis termosas, tad rezultate gaunamas itin mažas šilumos laidumo koeficientas λ – tik 0,022 W/m·K. Palyginti, PIR šilumos izoliacijos storis, reikalingas tai pačiai R vertei pasiekti, yra vos 66 mm, kai artimiausio jo konkurento – ekstruzinio putplasčio XPS – prireiks 90 mm, standartinio polistireninio putplasčio EPS – jau net 111 mm, o mineralinės vatos – ir visų 114 mm. Atrodytų, skirtumas ne pernelyg didelis, bet kuo šilumos izoliacijos sluoksnis plonesnis – tuo paprastesnis yra jo tvirtinimas, reikia mažesnio kiekio tvirtinimo taškų, tenka mažesnė apkrova statybinėms konstrukcijoms, o visa tai savo ruožtu reiškia greitesnį darbą bei mažesnę bendrą konstrukcijos kainą.

   Dar vienas neabejotinas poliuretano, kaip šiltinamosios medžiagos, plokštės privalumas yra tas, kad visus fasado apdailos tvirtinimo elementus galima montuoti kiaurai per ją, neprarandant šilumos izoliacijos savybių. Karkaso metalas nė viename taške nesiliečia su mūru, taigi panaikinama net užuomina į galimus ilginius šilumos tiltelius. Metalo sąlyčio su mūru nėra, nes varžtus patikimai izoliuoja plastikiniai kaiščiai. Taigi šilumai laidaus varžtų metalo įtaka konstrukcijos šiluminėms charakteristikoms tampa nykstančiai maža. Šilumos tiltelių išvengti padeda ir plokštės krašto profilis – išpjautas raidės L forma, jis garantuoja šiltą ir sandarų plokščių sujungimą tarpusavyje.

   TECHNONICOL arsenale galima rasti sprendimų ir su šia šiuolaikine šiltinimo medžiaga, tinkančia šiltinti ne tik pastatų fasadus, bet ir jų stogus. Poliuretano plokštės LOGICPIR jau gamybos metu pritaikomos įvairioms plokščių stogų hidroizoliacinėms dangoms, padengiant poliuretano putų užpildą ne tik daugiasluoksne folija, bet, esant reikalui, stiklūnu arba bitumu ir šitaip pagerinant šilumos izoliacijos sluoksnio sukibimą su stogo danga. Jas galima prie pagrindo tvirtinti mechaniškai arba klijuoti purškiamomis montavimo putomis, kurios taip pat yra gaminamos poliuretano pagrindu. Tokiu būdu priklijuojant LOGICPIR plokštes, susidaro visiškai sandarus klijinis tvirtinimas, o pasilikusiuose oro tarpuose nesikaupia drėgmė ir nesusiformuoja rasos taškas.

1894